Vilniaus miesto 696-ajam gimtadieniui
Tūkstantis šeši šimtai dvidešimt ketvirtųjų metų vėlyvą vakarą visi Vilniaus gyventojai susirinko prie žemutinės pilies pasiklausyti vyriausiojo Perkūno šventyklos kunigo pranašystės. Lizdeika jį visi vadino. Jau temo, žmonių mintys vedė į nežinomybę. Bet tada kaip nujausdamas žinys prakalbo. Lizdeika…
Buvo graži diena ir Lietuva buvo mano, Laisva ir nepriklausoma šalis, Vasaros dienos ilgos O naktys kaip akimirka tuščia. Viena lemta diena pakeitė žmonių likimą, Pajutę kartų skonį, sunkumų apgaubtą, Net tada nepamiršo, kas iš tiesų jie yra, Ir kad…
1989m. rugpjūčio 23 diena Prie Gedimino bokšto stovėjau anksti, tiksliau, pusę dienos blaškiausi po miestą, nerasdamas sau vietos. Prie Katedros — sausakimša žmonių, su tėvais sėdinčių vaikų, laukiančių, kada galės uždegti po žvakę. Laukiau pasigirsiančių radijo signalų. Visą dieną laukiau….
Jau nuo seno pačiame Vilniaus centre per amžius didingai stovi Bekešo kalnas. Pasak legendos, jame auga cukraus vatos medžiai ir teka kisieliaus upės, jame visus metus šviečia saulė ir čiulba paukščiai. Nuo jo atsiveria senieji Vilniaus stogai, bažnyčių bokštai ir…
Novelė Ach, tie prakeikti batai su raišteliais! Jie visuomet būna tikri angeliukai, kai niekur neskubėdamas ruošiesi į parduotuvę. Ir tikri velniūkščiai, kai paknopstom skubi, vėluodamas į autobusą. Atrodo, specialiai juos kažkas užkeikia, kad mazgelio negalėtum užrišti. Tik šįkart…
Išgirstu varpo dūžius, Ir atsimerkiu lėtai, Pamatau didžiulę aikštę, Katedrą ir kolonas, Išraižytas praeities. Ore pasklinda atsiminimai lyg nostalgiški kvapai, Žvarbi dienos pradžia ir Vilnelę supantys krantai. Žingsniuodama Vokiečių gatve, Staiga sustoju, pajuntu, Kad seniai sugriuvę pastatai Kaip vaiduokliai…
Vilniuj nuo seno klestėjo amatai, Čia suvažiavo ir gabūs pirkliai. Jie pirko balnus, kepures bei žvakes, Atveždavo mums pudrą, kvepalus bei skareles. Prekyba vis augo, daugėjo daiktų, Atveždavo prekių net iš Vakarų. Puošnios suknelės bei muilas kvapnus, Patogūs bateliai, šokoladas…
1. Lyjant katedros Požemiuose trūnija Karalių kaulai. 2. Trys kryžiai stovi Apsnigti šaltos žiemos, Mena praeitį. 3. Žaliojo tilto Statulos, jau pamirštos, Parke rūdija. 4. Po sporto rūmais Įstrigę tarp pasaulių Aimanuoja jie. 5. Onos bažnyčią Išsinešti norėjo Prancūzų ponas….
Adomas Mickevičius 1855m. Konstantinopolyje, susirgęs cholera, nusprendė parašyti apie savo gyvenimą, kad ateinančios kartos sužinotų ne tik apie jo kūrybą, bet ir apie jį patį. Lapkričio 25d. Gimiau 1798m. Kūčių vakarą, Rodūnės apylinkėse. Kilęs aš iš senos, visuomenės gerbiamos lietuvių…
1. Raudoni stogai, Žiemos sniegu užkloti, Širdį ramina. 2. Statyti krauju Tauro kalno laiptai tada Sulaukė tiesos. 3. Už upės, čia pat Globojama angelo Vieta mums brangi. 4. Iškilęs aukštai Televizijos bokštas Mus kviečia namo. 5….