Kai kurie moksleiviai viską spėjo padaryti dar vakar, todėl šiandien laisviau atsipučia, o dalykinio pristatymo, vitražų ir stendų kūrėjams yra pats darbų įkarštis. Dalykinio pristatymo rengėjams reikia pabaigti rinkti iš kitų grupių trumpą informaciją, kurios anksčiau neturėjo. Stendo kūrėjai turi pagaliau sukelti visą informaciją bei papuošti stendą. Atsirado ir tokių, kurie visą procesą atliko skaitmeniniu būdu, kaip kad 2a ir 2b klasių mokiniai. Pirmieji naudojosi „Photoshop“, „ProCreate“ bei „Piktochart“ programėlėmis ir nutarė viską atspausdinti ant drobės, o antrieji ant paprasto didžiulio lapo lakšto naudodamiesi „Piktochart“. 2a klasės mokinės, atsakingos už šią veiklą, pastebėjo, jog labai svarbu gebėti gerai kooperuotis tarpusavyje, nes šis darbas reikalauja įvairių užduočių atlikimo, tad reikia visada susitarti, kas ką kada daro. Na, o virtražo kūrėjams darbas slenka labai lėtai – jie turi daugybę klausimų, į kuriuos gali atsakyti tik viena dailės mokytoja D. Samuilienė, todėl susidaro didžiulės spūstys laukiančiųjų pastarosios mokytojos dėmesio.
Nors yra jau ir tokių, kurie baigė rašyti knygos puslapius, vis dar didžioji dalis antrokų prie jų dirba. Visiems buvo labai sunku atrinkti tinkamą ir tikslingą informaciją, yra tokių, kuriems teko gerokai pasukti galvas, kaip ją sutalpinti, nes jos atrodė paprasčiausiai per daug, bet nesinorėjo trumpinti. 2a klasės mokinės, susidūrusios su šia problema, vis tiek kantriai darbavosi ir neslėpė, jog pasirinko šią veiklą, nes jau turėjo patirties praėjusiųjų metų projekte, todėl manė, kad joms šis darbas turėtų sektis.
2e klasės mokinys Rapolas, atsakingas už muzikinį pasirodymą, kurį parengė su dar dviem klasės draugais – Kotryna ir Nojumi Vyčiu, mano, jog toks projektas kaip Epochų ratu yra labai naudingas, nes padeda atsiskleisti mokinių kūrybiškumui, tobulina komunikavimo įgūdžius bei moko elgtis atsakingai – nevėluoti bei sąžiningai atlikti savo darbą.
Na, o pačios didžiausios šio projekto sensacijos – stalo žaidimo – dalyvis Lukas, 2d klasės mokinys, dalinasi savo įspūdžiais. Vaikinas ypač gerai nusiteikęs, nes jo mišri grupelė, susidedanti iš įvarių klasių, nuskynė pirmąją vietą. Nors žaidimas buvo komandinis, tačiau jis atskleidžia, jog savo grupėje bendrauti daug nereikėjo – viskas priklausė nuo to, kokį žinių bagažą apie pačius įvairiausius, su Lietuva susijusius dalykus, turi sukaupęs mokinys. Žinoma, taip pat reikėjo ir oratorinių gebėjimų, nes buvo reikalaujama kuo garsiau aiškinti gautą žodį, kad girdėtų ne tik komandos nariai, bet ir komisija, taip pat svarbus ir greitas mąstymas – reikėjo kuo greičiau atrasti tinkamiausias sąsajas apibūdinti kiekvienam žodžiui, kad žaidėjai suvoktų, apie ką kalbama. Sunkiausia dalis, kaip pasakojo Lukas, buvo žaidžiant su oranžinėmis kortelėmis, ant kurių buvo vien tik pačios įvairiausios Lietuvos veikėjų pavardės. Kai kurias dar prieš žaidimą buvo sunku įsiminti, o kai kurios tiesiog painiojosi tarpusavyje, tad neužtekdavo apibūdinti vien pačios žmogaus asmenybės, reikėjo netgi atrasti giminingus žodžius pavardės kamienui. Stalo žaidimas parodė, kad d klasės daug gali. Buvo smagu.
Ugnė Petkevičiūtė, 2e kl.