Buvo graži diena ir Lietuva buvo mano,
Laisva ir nepriklausoma šalis,
Vasaros dienos ilgos
O naktys kaip akimirka tuščia.
Viena lemta diena pakeitė žmonių likimą,
Pajutę kartų skonį, sunkumų apgaubtą,
Net tada nepamiršo, kas iš tiesų jie yra,
Ir kad jų gimtasis kraštas – Vilnius.
Kai karas prasidės ir garsūs šūviai nuaidės,
Stok, aukštai galvą iškėlęs su baime ir meilės kupina širdim,
Neišsigąsk tu priešų piktų ir jų ginklų sunkių,
Laikyk Vilniaus žemes kumšty sugniaužęs.
Kai bus uždrausta kalba – nepamiršk jos!
Nepasiduok laisvo žodžio paieškose,
Neatiduok mūsų sostinės gražios,
Nedrįskit žemint mus lietuvių – gimtajame krašte!
Vilniaus gatvėse stojo tyla,
Naktis apgaubė tuščius namus,
Žmonių sielos ten liks per amžius,
O žmonių kraujas išlietas sukūrė istoriją didžią.
Gabija Ananjevaitė, 2 c